1 Jnda̱ na tuii nmeiⁿꞌ, saayâ Jerusalén ñꞌeⁿ Jesús ee tyowaa xuee na jaa nnꞌaⁿ judíos cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyo̱. 2 Nnom tsjoom Jerusalén tyowaa cwii ꞌndyootsꞌa tꞌmaⁿ na jlaꞌcajndyuna ꞌNdyootsꞌa Canmaⁿ. Manndyooꞌ juunaꞌ tyowaa cwii peila tꞌmaⁿ na ñequio ñꞌoom hebreo jndyunaꞌ Betesda. Ndiocheⁿ peilaꞌñeeⁿ niom ꞌom lꞌaa na cweꞌ wanaaⁿto. 3 Naquiiꞌ lꞌaaꞌñeeⁿ tyomaⁿꞌ cwii tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿwii, ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na nchjaaⁿ, ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na tileicꞌoocaꞌ, ñequio nnꞌaⁿ na jnda̱ teintjeiⁿ luee, ncꞌeeꞌ. Tyomeindooꞌna na nleiwo̱o̱ ndaatioo na ñjom peilaꞌñeeⁿ. 4 Ee tquiacheⁿ tquia mandyocue cwii ángel na matseitsja̱ ndaatiooꞌñeeⁿ. Ndoꞌ quia na jnda̱ tuii na ljoꞌ, juu tsꞌaⁿ najndyee na nncuo̱ joꞌ joꞌ, nnꞌmaⁿ meiⁿquia tycu na matjom. 5 Joꞌ joꞌ tyomꞌaaⁿ cwii tsaⁿsꞌa na jnda̱ ntquiuu nchooꞌ quii nchooꞌ ñeeⁿ chu na wiiꞌ. 6 Ntyꞌiaaꞌ Jesús juu na waa. Ndoꞌ ncꞌe na ntyjeeⁿ na jnda̱ teijndye xuee na matjom na luaaꞌ, matsoom nnom:

—¿Aa ñeꞌcanꞌmaⁿꞌ?

7 Ndoꞌ tꞌo̱ tsꞌaⁿ na wiiꞌ nnoom. Matso:

—Ta, tjaa ꞌñeeⁿ nnchjeeñe ja quiiꞌ ndaa quia na cwitsja̱naꞌ, ee yocheⁿ na matseijndo̱, cwiicheⁿ tsꞌaⁿ jnda̱ teinomꞌ ja.

8 Ndoꞌ matso Jesús nnom:

—Quicantyjaꞌ, catseilcwiindyuꞌ tsueꞌ ndoꞌ cjaꞌcaꞌ.

9 Mañoomꞌ tcoꞌyanaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ, nꞌmaaⁿ. Jnda̱ joꞌ seilcwiiñê tsuee ꞌnaaⁿꞌaⁿ, to̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na tjacaⁿ. Ndoꞌ xueeꞌñeeⁿ xuee na jaa nnꞌaⁿ judíos cwitaꞌjndya̱a̱ya. 10 Cweꞌ joꞌ ntꞌom nnꞌaⁿ judíos tyoluena nnom juu tsꞌaⁿ na jnda̱ nꞌmaⁿ:

—Jeꞌ xuee na cwitaꞌjndya̱a̱ya. Ljeii na matsa̱ꞌntjomnaꞌ tinquiaanaꞌ na wanaaⁿ na nncjaꞌñꞌoomꞌ tsueꞌ.

11 Tꞌo̱ tsaⁿꞌñeeⁿ nda̱a̱na:

—Nquii tsꞌaⁿ na seinꞌmaⁿ ja matso no̱o̱ⁿ na catseilcwiindyo̱ tsuee ꞌnaⁿya ndoꞌ cjo̱ñꞌo̱ⁿya juunaꞌ.

12 Taꞌxꞌee naⁿꞌñeeⁿ nnoom, jluena:

—¿ꞌÑeeⁿ juu tsaⁿꞌñeeⁿ na matso njomꞌ na catseilcwiindyuꞌ tsueꞌ ndoꞌ cjaꞌcaꞌ?

13 Sa̱a̱ juu tsꞌaⁿ na jnda̱ nꞌmaⁿ ticaljeiiⁿ ꞌñeeⁿ seinꞌmaⁿ jom. Ee ncꞌe jndye nnꞌaⁿ tyomꞌaⁿ joꞌ joꞌ, joꞌ chii teindyo̱o̱ Jesús. 14 Jnda̱nquia ljeii Jesús tsaⁿꞌñeeⁿ naquiiꞌ watsꞌom tꞌmaⁿ ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos. Matsoom nnom:

—Jeꞌ queⁿꞌ cwenta, jnda̱ nꞌmaⁿꞌ, cjaꞌmeintyjeꞌ na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom cha tintjomꞌ cwii na cwajndiiticheⁿ.

15 Ndoꞌ tsaⁿsꞌaꞌñeeⁿ tjacatsoom nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos na nquii Jesús seinꞌmaⁿ jom. 16 Cweꞌ ncꞌe joꞌ tyolꞌuee nnꞌaⁿ judíosꞌñeeⁿ na catꞌuiinaꞌ Jesús. Tyojooꞌ nꞌomna na nlaꞌcueeꞌna jom, ee tyochꞌeeⁿ tsꞌiaaⁿmeiⁿꞌ meiiⁿ xuee na cwitaꞌjndyeena. 17 Sa̱a̱ Jesús tꞌo̱o̱ⁿ nda̱a̱na, tsoom:

—Tsotya̱ya ñequiiꞌcheⁿ machꞌeeⁿ tsꞌiaaⁿ, ndoꞌ mati ja.

18 Jnaaⁿꞌ ñꞌoomwaaꞌ nnꞌaⁿ judíosꞌñeeⁿ tyojooꞌti nꞌomna na nlaꞌcueeꞌna jom. Ee cantyja na cwitjeiiꞌna cwenta nchii macanda̱ na seitjo̱o̱ñê cantyja ꞌnaaⁿꞌ xuee na cwitaꞌjndyeena, sa̱a̱ mati nquiuna na seitjo̱o̱ñê na tsoom na Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwiluiiñe Tsotyeeⁿ, ee na laaꞌtiꞌ machꞌeeⁿ na ñeꞌcwii cwiluiiñê ñꞌeⁿñe.

19 Quia joꞌ matso Jesús nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ:

—Ñꞌoom na mayuuꞌcheⁿ matseina̱ⁿya nda̱a̱ꞌyoꞌ. Ja na cwiluiindyo̱ Jnda Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ticalatiuuꞌyoꞌ na ñequiiꞌ cantyja na lꞌue tsꞌo̱o̱ⁿ nntsꞌaa. Ja ñequiiꞌcheⁿ cantyja na mantyꞌia na machꞌee Tsotya̱, joꞌ na matsꞌaa. Ee ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ, ñequiiꞌcheⁿ matsꞌaa chaꞌxjeⁿ na mantyꞌiaya na machꞌeeⁿ. 20 Ee Tsotya̱ya mꞌaaⁿ na candyaꞌ tsꞌoom ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ. Maꞌmo̱o̱ⁿ no̱o̱ⁿ chaꞌtso na machꞌeeⁿ. Ndoꞌ mꞌmo̱ⁿtyeeⁿcheⁿ tsꞌiaaⁿ na tꞌmaⁿti na catsꞌaa cha catsꞌaanaꞌ na cjaaweeꞌticheⁿ nꞌomꞌyoꞌ. 21 Ee chaꞌxjeⁿ nquii Tsotya̱ya mañequiaaⁿ na cwitandoꞌ lꞌoo, mati ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ meiⁿquia tsꞌaⁿ na lꞌue tsꞌo̱o̱ⁿ mañequia na tseixmaⁿ na ticantycwii na wandoꞌ. 22 Tsotya̱ya meiⁿcwii tsꞌaⁿ ticuꞌxeeⁿ. Sa̱a̱ lꞌo̱o̱ ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ jnda̱ tquiaaⁿ chaꞌwaati na nntuꞌxeⁿndye nnꞌaⁿ. 23 Ee lꞌue tsꞌoom na ñecwii xjeⁿ calaꞌtꞌmaaⁿꞌndye nnꞌaⁿ ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ, chaꞌxjeⁿ cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena jom. Sa̱a̱ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na tiñeꞌcatseitꞌmaaⁿꞌñe ja na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ meiⁿ Tsotya̱ya ticatseitꞌmaaⁿꞌñe tsaⁿꞌñeeⁿ.

24 ’Ñꞌoom na mayuuꞌcheⁿ matsjo̱o̱ nda̱a̱ꞌyoꞌ. ꞌÑeeⁿ juu na mandii ñꞌoom ꞌndyo̱ ndoꞌ matseiyuꞌ ñequio nqueⁿ na jñoom ja, juu tsaⁿꞌñeeⁿ matseixmaⁿ na ticantycwii na wandoꞌ, meiⁿ ticatuꞌxeⁿñe cantyja jnaaⁿꞌ. Ñeseixmaⁿ na tsꞌoo juu sa̱a̱ jeꞌ matseixmaⁿ na ticantycwii na wandoꞌ. 25 Ñꞌoom na mayuuꞌcheⁿ matsjo̱o̱ nda̱a̱ꞌyoꞌ. Nncueꞌntyjo̱ xjeⁿ ndoꞌ jeꞌ maweꞌntyjo̱naꞌ quia na nndye nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ jndye ja na cwiluiindyo̱ Jnda Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ñꞌeⁿndyo̱ nñequia na nntaꞌndoꞌna. 26 Ee chaꞌxjeⁿ nquii Tsotya̱ya matseixmaaⁿ na wanoomꞌm cantyja ꞌnaaⁿꞌ nqueⁿ, malaaꞌtiꞌ jnda̱ tquiaaⁿ no̱o̱ⁿ na cwiluiindyo̱ Jnaaⁿ, na matseixmaⁿya na wando̱ꞌa cantyja ꞌnaⁿ nnco̱. 27 Ndoꞌ jnda̱ tquiaaⁿ najndeii na matseixmaaⁿ na ja nncuꞌxa̱ⁿ nnꞌaⁿ cantyja jnaaⁿna, ncꞌe cwiluiindyo̱ tsꞌaⁿ na jnaⁿ cañoomꞌluee. 28 Tacalꞌaꞌyoꞌ na jeeⁿ cwijaaweeꞌ nꞌomꞌyoꞌ na luaaꞌ tsjo̱o̱ ee nncueꞌntyjo̱ xjeⁿ na chaꞌtso lꞌoo na tooꞌndye ndeiꞌluaa, nndyena jndyeya. 29 Joo nnꞌaⁿ na jnda̱ ñelꞌa na matyꞌiomyanaꞌ, nntandoꞌxcona na ticantycwii na cwitaꞌndoꞌna. Sa̱a̱ joo nnꞌaⁿ na tyoolaxmaⁿ na matyꞌiomyanaꞌ, nntandoꞌnndaꞌna na nntꞌuiityeⁿnaꞌ joona.

30 ’Tjaa na nnda̱a̱ nntsꞌaa cantyja na matseixmaⁿ nnco̱. Chaꞌxjeⁿ na matseijndo̱ꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom tsꞌo̱o̱ⁿya, joꞌ na macuꞌxa̱ⁿ. Ndoꞌ macuꞌxa̱ⁿya chaꞌxjeⁿ na matyꞌiomyanaꞌ. Ee nchii malꞌueeꞌndyo̱ na nluii yuu na lꞌue tsꞌo̱o̱ⁿ nnco̱. Malꞌueeꞌndyo̱ na nntsꞌaa yuu na lꞌue tsꞌom Tsotya̱ na jñom ja quiiꞌntaaⁿꞌyoꞌ. 31 Xeⁿ macwjiꞌyuuꞌndyo̱ cantyja ꞌnaⁿya, ticajnda ñꞌoomꞌñeeⁿ. 32 Sa̱a̱ mꞌaaⁿ cwiicheⁿ na macwjiꞌyuuꞌñe cantyja ꞌnaⁿya, majuu Juan. Ndoꞌ ntyjiiyaya na juu ñꞌoomꞌñeeⁿ tseixmaⁿnaꞌ na mayuuꞌ. 33 Mancjoꞌyoꞌ jñomꞌyoꞌ nnꞌaⁿ na mꞌaaⁿ ndoꞌ ñꞌoom na tjeiꞌyuuꞌñê cantyja ꞌnaⁿya, ñꞌoom na mayuuꞌ juunaꞌ. 34 Sa̱a̱ ja ticantyjaaꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ ñꞌoom na cwitjeiꞌyuuꞌndye nnꞌaⁿ cantyja ꞌnaⁿya. Luaaꞌ matsjo̱o̱ cha nnda̱a̱ nncwjiꞌnꞌmaaⁿndyo̱ ꞌo. 35 Juanꞌñeeⁿ tyoseixmaaⁿ chaꞌcwijom lámpara na matseixueenaꞌ jo nda̱a̱ nnꞌaⁿ. Ndoꞌ ꞌo xjeⁿ na ñetꞌoom tꞌomꞌyoꞌ na neiⁿꞌyoꞌ ee nquiuꞌyoꞌ ñꞌoom na tyoñequiaaⁿ chaꞌcwijom seixueeñenaꞌ naquiiꞌ nꞌomꞌyoꞌ. 36 Sa̱a̱ waa ñꞌoom na macwjiꞌyuuꞌñenaꞌ cantyja ꞌnaⁿya na tꞌmaⁿti cwiluiiñenaꞌ, nchiiti ñꞌoom na tjeiꞌyuuꞌñe Juan. Joo tsꞌiaaⁿ na tquiaa Tsotya̱ya na catseicanda̱a̱ꞌndyo̱ na matsꞌaa, joonaꞌ cwitjeiꞌyuuꞌndyenaꞌ cantyja ꞌnaⁿya na nqueⁿ jñoom ja. 37 Ndoꞌ nqueⁿ na jñoom ja quiiꞌntaaⁿꞌyoꞌ macwjiꞌyuuꞌñê cantyja ꞌnaⁿya naquiiꞌ ñꞌoomꞌm. ꞌO meiⁿjom ndiiꞌ tyoondyeꞌyoꞌ jñeeⁿꞌeⁿ, meiⁿ na nntyꞌiaꞌyoꞌ chiuu waaⁿ. 38 Meiⁿ ñꞌoomꞌm ticꞌoomnaꞌ naquiiꞌ nꞌomꞌyoꞌ, ee ꞌo tiñeꞌcalaꞌyuꞌyoꞌ ñequio ja na jñoom. 39 Tcuu tcuu cwilaꞌnaⁿꞌyoꞌ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiljeii teiyo ee cwilaꞌtiuuꞌyoꞌ cweꞌ na cwilꞌaꞌyoꞌ na ljoꞌ, joꞌ na nndaꞌyoꞌ na ticantycwii na cwitandoꞌyoꞌ jo nnoom. Ndoꞌ joonaꞌ cwitjeiꞌyuuꞌndyenaꞌ cantyja ꞌnaⁿya. 40 Sa̱a̱ tiñeꞌcalaꞌjomndyoꞌ cantyja ꞌnaⁿya cha nnda̱a̱ nlaxmaⁿꞌyoꞌ na ticantycwii na cwitandoꞌyoꞌ.

41 ’Ja ticantyjaaꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ na nlaꞌtꞌmaaⁿꞌndye nnꞌaⁿ ja. 42 Ee matseiꞌno̱ⁿꞌa cantyja ꞌnaⁿꞌyoꞌ na juu na mꞌaaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na candyaꞌ tsꞌoom nnꞌaⁿ, ticalaꞌxmaⁿꞌyoꞌ joꞌ. 43 Mꞌaaⁿya quiiꞌntaaⁿꞌyoꞌ ñequio xueeꞌ Tsotya̱ya, sa̱a̱ ꞌo ticalaꞌljoꞌyoꞌ ja. Sa̱a̱ xeⁿ cwiicheⁿ tsꞌaⁿ nncwjeeꞌ ñequio xueeꞌ nquii, maxjeⁿ nlaꞌljoꞌyoꞌ juu. 44 ꞌO cwilꞌueꞌyoꞌ na nlaꞌtꞌmaaⁿꞌndye ncꞌiaꞌyoꞌ ꞌo, sa̱a̱ ticalꞌueꞌyoꞌ na ntseitꞌmaaⁿꞌñe nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom ꞌo. Ndoꞌ na luaaꞌ cwilꞌaꞌyoꞌ, tixocanda̱a̱ nlaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌeⁿndyo̱. 45 Sa̱a̱ ticalaꞌtiuuꞌyoꞌ na mannco̱tya̱ nntsjo̱o̱ jnaⁿꞌyoꞌ nnom Tsotya̱. Mꞌaaⁿ cwiicheⁿ na mañequiaa jnaⁿꞌyoꞌ, manquiiti Moisés, tsaⁿ na jeeⁿ cwicantyjaaꞌ nꞌomꞌyoꞌ. 46 Xeⁿ cwilaꞌyuꞌyoꞌ ñequio Moisés, quia joꞌ mati nlaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌeⁿndyo̱, ee seiljeiⁿ cantyja ꞌnaⁿya. 47 Sa̱a̱ xeⁿ ꞌo tiñeꞌcalaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌoom na seiljeiⁿ, quia joꞌ ¿chiuu ya nlꞌaꞌyoꞌ na nlaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌoom na matseina̱ⁿ?