Gbɑburu. 30. Yeniwɑ Mɔwisi u Isirelibɑ kpuro sɔ̃ɔwɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u nùn yiire. Mɔwisi u Isirelibɑn bwese kɛrin wiruɡibu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee woodɑ ye Yinni Gusunɔ u wɛ̃. U nɛɛ, ɡoo ù n nɔɔ mwɛɛru kuɑ mɑ u koo nùn kɛ̃ru wɛ̃, ǹ kun mɛ ù n bɔ̃ruɑ u nɛɛ, u koo tii nɛnɛ ɡɑ̃ɑnu ɡɑnun sɔ̃, uǹ win ɡɑri yi kɔbiɑmɔ. U koo win nɔɔ mwɛɛ te yibiɑwɑ. Bii wɔndiɑ ù n Yinni Gusunɔ nɔɔ mwɛɛru kuɑ, ǹ kun mɛ, ù n bɔ̃ruɑ sɑnɑm mɛ u ɡinɑ wɑ̃ɑ win tundon nɔmɑ sɔɔ, mɑ tundo wi, uǹ nùn ye yinɑri sɑnɑm mɛ u yen ɡɑri nuɑ, sɑɑ ye sɔɔ, wɔndiɑ wi, u koo win nɔɔ mwɛɛ te yibiɑwɑ. Adɑmɑ win tundo ù n nùn ye yinɑri sɑnɑm mɛ u yen ɡɑri nuɑ, sɑɑ ye sɔɔ, wɔndiɑ wi, uǹ mɑɑ nɔɔ mwɛɛ te yibiɑmɔ. Yinni Gusunɔ u koo nùn yen suuru kuɑ, domi win tundowɑ u nùn ye yinɑri. Wɔndiɑ ɡoo ù n nɔɔ mwɛɛru kuɑ, ǹ kun mɛ ù n bɔ̃ruɑ n deemɑ uǹ bwisikɑ sɑɑ ye u bɔ̃ri yi mɔ̀, yen biru mɑ u durɔ suɑ, mɑ win durɔ kun nùn ye yinɑri sɑnɑm mɛ u yen ɡɑri nuɑ, u koo win nɔɔ mwɛɛ te yibiɑwɑ. Adɑmɑ win durɔ ù n ye yinɑ sɑnɑm mɛ u yen ɡɑri nuɑ, uǹ mɑɑ nɔɔ mwɛɛ te yibiɑmɔ te u kuɑ. Yinni Gusunɔ u koo mɑɑ nùn suuru kuɑ. Tɔn kurɔ wìn durɔ ɡu, ǹ kun mɛ wi kɑ durɔ bɑ yinɑnɑ, ù n nɔɔ mwɛɛru kuɑ, u koo tu yibiɑwɑ. Kurɔ mɔro ɡoo ù n nɔɔ mwɛɛru kuɑ, ǹ kun mɛ ù n bɔ̃ruɑ, mɑ win durɔ kun nùn ye yinɑri sɑnɑm mɛ u yen ɡɑri nuɑ, kurɔ wi, u koo win nɔɔ mwɛɛ te yibiɑwɑ. Adɑmɑ win durɔ ù n nùn ye yinɑri sɑnɑm mɛ̀ sɔɔ u yen ɡɑri nuɑ, kurɔ wi, uǹ mɑɑ nɔɔ mwɛɛ te yibiɑmɔ. Yinni Gusunɔ u koo nùn suuru kuɑ domi win durɔwɑ u nùn ye yinɑri. Kurɔ mɔro ù n nɔɔ mwɛɛru kuɑ, ǹ kun mɛ ù n bɔ̃ruɑ u nɛɛ, u koo tii nɛnɛ ɡɑ̃ɑnu ɡɑnun sɔ̃, win durɔwɑ u koo de nɔɔ mwɛɛ te, tu koorɑ, ǹ kun mɛ tu wɔrumɑ. Sɑnɑm mɛ durɔ wi, u ɡɑri yi nuɑ, ù kun ye yinɛ, u yi wurɑwɑ. Kurɔ wi, u koo nɔɔ mwɛɛ te yibiɑwɑ. Adɑmɑ durɔ wi, ù n derɑ n tɛ u sere nùn ye yinɑri, durɔ wiyɑ u koo yen tɑɑrɛ wɑ. Woodɑ yeniwɑ Yinni Gusunɔ u Mɔwisi wɛ̃ wɔndiɑ kɑ win tundon sɔ̃, kɑ sere mɑɑ kurɔ mɔro kɑ win durɔn sɔ̃.