*1:1 „tarnas“ – Arba „savanoriškai pasižadėjęs vergas“, „savanoris vergas“.
†1:1 „Dievo Tėvo veikimu pašventintiems“ – Arba „Dieve Tėve pašventintiems“.
‡1:1 „Jėzaus Kristaus“ – Arba „Jėzui Kristui“, t. y. Jo naudai; arba „Jėzuje Kristuje“.
§1:3 „man atsirado būtinybė“ – T. „turėjau būtinumą“.
*1:3 „tikėjimą“ – Arba „tikybą“, t. y. perduotų tikėtinų dalykų visumą.
†1:3 „vieną kartą galutiniai“ – Arba „kartą visam laikui“.
‡1:4 „perverčiantys“ – Arba „sukeičiantys“.
§1:4 „palaidumą“ – T. y. gyvenimą bet kaip, be susilaikymo, be ribų, be taisyklių; rodo į gašlią, ištvirkusią gyvenseną.
*1:5 „pareiškiu valią“ – Arba „išdėstau norą“, „noriu“.
†1:5 „jau gavus tokią žinią“ – Gal „sužinojus tai“.
‡1:6 „valdžios“ – Arba „vyresnybės“, t. y. statuso kaip įgalioti Dievo valdžios pareigūnai.
§1:8 „viešpatavimą“ – Arba „viešpatystę“, „valdžią“. Gr. žodis κυριότης (kuriotės) vartojamas ir Ef 1:21, Kol 1:16, II Pt 2:10.
*1:10 „numano“ – Arba „išmano“.
†1:10 „tuo jie save gadina“ – Gal „tuo / tame jie genda“.
‡1:12 „uolos“ – Gal „dėmės“.
§1:16 „pataikauja žmonėms“ – Gr. ≈ „gerbia žmonių veidus“, „žavisi žmonių veidais“.
*1:19 „jusliniai“ – Arba „sieliniai“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu. Juslinis žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė (žr. I Kor 2:14).
†1:20 „tikėjimo“ – Arba „tikybos“, t. y. visumos perduotų dalykų, kuriais reikia tikėti.
‡1:20 „Šventosios Dvasios valdomi“ – Arba „Šventojoje Dvasioje“, „Šventosios Dvasios įtakoje“, „Šventosios Dvasios paveikti“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.