7
Arba ar jūs nežinote, broliai – nes kalbu žinantiems įstatymą, – kad įstatymas viešpatauja žmogui tol, kol jis gyvena? Nes * „ištekėjusi“ – Arba „vyrui sutuoktiniui pavaldi“; gr. ὕπανδρος, tik čia NT; t. „po vyru esanti“, t. y. vyrui pavaldi, vyro žinioje arba vyro valdžioje; prielinksnis ὑπό = „po“; dažnai Paulius rašo, kad žmonės yra „po nuodėme“, t. y. nuodėmės valdžioje (Ro 3:9; Ro 7:14; Ga 3:12), „po įstatymu“, t. y. įstatymo valdžioje (Ro 3:19; Ro 6:14-15; I Kor 9:20-21; Ga 3:23; Ga 4:4-5,21; Ga 5:18), „po malone“, t. y. malonės valdžioje (Ro 6:14-15).ištekėjusi moteris yra įstatymu „susaistyta“ – T. „surišta “.susaistyta su „vyru tol, kol jis gyvena“ – T. „gyvuojančiu vyru“.vyru tol, kol jis gyvena; bet jei vyras numirtų, ji yra § „atleista nuo savo vyro įstatymo“ t. y. „nuo įstatymo, siejusio ją su vyru“; žodžių sandara ta pati 6-oje eilutėje: „atleisti nuo mirusiojo įstatymo“.atleista nuo savo vyro įstatymo. * „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.Išvada tokia: jeigu ji „susituoktų su kitu vyru“ t. „pasidarytų kito vyro moterimi“.susituoktų su kitu vyru, kol dar gyvena jos vyras, ji bus vadinama svetimautoja; bet jeigu jos vyras mirtų, ji yra laisva nuo „to“ – Gr. žymimasis artikelis, kuris čia veika kaip parodomasis įvardis.to įstatymo taip, kad ji nėra svetimautoja, nors ji ir § „susituokusi su kitu vyru“ – T. „pasidariusi žmona kitam vyrui“, „pasidariusi kito vyro moterimi“.susituokusi su kitu vyru. Taigi, mano broliai, ir jūs buvote padaryti mirusiais įstatymui – per Kristaus kūną, – kad * „susituoktumėte su kitu“ t. „pasidarytumėte sutuoktiniu kitam“.susituoktumėte su kitu, su tuo, kuris buvo prikeltas iš numirusių, kad neštume vaisių Dievui. Nes kol buvome „kūniškoje padėtyje“ – Arba „kūne“, jei turima omenyje ne kaulų, kraujo ir audinių, bet žmogų, prie kurio fiziniai reiškiniai turi priėjimo, bet Dievo Dvasia nuo to žmogaus yra atskirtas. Gr. „sarks“, ≈ „kūne“ (su prielinksniu, kuris rodo į aplinkybę, pvz., į vietą, sritį, veikimo erdvę), t. y. žmogaus esybės padėtis, kurioje žmogaus asmenybę valdo tai, kas pajuntama per fizinį kūną arba kas patrauklu žmogui, neturinčiam tiesioginio dvipusio ryšio su Dievo Dvasia; kontekstas įrodo, kad tai neatgimusio žmogaus padėtis; tai yra padėtis, ne būklė, statusas, ne būsena.kūniškoje padėtyje, „nuodėmių potraukiai“ – Arba „nuodėmingi potraukiai“, „nuodėmingos aistros“.nuodėmių potraukiai, kurie pažadinti per įstatymą, veikė mūsų nariuose, kad § „neštų vaisių mirčiai“ – t. y. sukeltų aplinkybę (nuteisimą dėl įstatymo nesilaikymo), kurios pasekmė – mirtis.neštų vaisių mirčiai. Bet dabar esame * „atleisti“ – gr. žodis vartojamas šiose Romiečiams laiško eilutėse: 3:30, 31; 4:14; 6:6; 7:2, 6.atleisti nuo „mirusiojo įstatymo“ – žr. Ro 7:2, kur gr. t. „vyro įstatymo“; turbūt turima omeny, kad mūsų senasis aš yra tas „mirusysis“, o jo įstatymas – tai dėsnis, kad kol jis gyvas buvome susieti su juo, kaip pavaizduota 2-oje eilutėje.mirusiojo įstatymo, kuriame buvome „laikomi be laisvės“ – Arba „kalinami“, „varžomi“.laikomi, kad mes tarnautume nauju – Dvasios – būdu, o ne senu – § „rašytinio teksto“ – Arba „raidės“.rašytinio teksto – būdu. Taigi, ką sakysime? Ar įstatymas yra nuodėmė? Anaiptol! Ne! Priešingai, aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei ne per įstatymą; nes ir pageidimo nebūčiau suvokęs, jei įstatymas nebūtų pasakęs: * „Negeisk“ – Iš 20:17, Įst 5:21.Negeisk!“ Bet nuodėmė, pasinaudodama proga per įsakymą, veikė manyje visokeriopą pageidimą, nes be įstatymo „nuodėmė buvo mirusi“ – Paulius paaiškina savo istoriją 9-oje eilutėje. Buvo laikas, kai jis galvojo, kad jis gyvas ir kad jo atžvilgiu nuodėmė mirusi (kad jis visiškai teisus). Bet kai suvokė įstatymą, pasak jo: „nuodėmė atgijo, ir aš numiriau“. Paulius netvirtina, kad nuodėmė kažkada buvo faktiškai neveikli ir tada nesukėlė mirties (plg. Ro 5:14), bet kad jis nesuprato nuodėmės galios tol, kol Dievo įstatymas neapšvietė jo širdies ir sąžinės.nuodėmė buvo mirusi. O aš kadaise „buvau gyvas“ – T. y. laikau save nenusipelnęs mirties bausmes, nes negalvojau, kad ką blogo buvau padaręs.buvau gyvas be įstatymo, bet įsakymui atėjus, nuodėmė § „atgijo“ – T. y. pasidarė veikli, aktyvi.atgijo, ir aš * „numiriau“ – T. y. supratau, kad buvau užsitraukęs mirties bausmę už nuodėmes, kurias uždraudžia Įstatymas.numiriau, 10 ir man „paaiškėjo“ – Arba „pasirodė“; gr. „buvo rastas“.paaiškėjo, kad tas pats įsakymas, kuris buvo laikomas vedančiu į gyvenimą, veda į mirtį. 11 Nes nuodėmė, pasinaudojusi proga per įsakymą, mane apgavo ir per jį „mane nužudė“ – T. y. skatino mane daryti tai, kas užtraukė man mirties bausmę.mane nužudė. 12 Taigi įstatymas iš tiesų yra šventas, ir įsakymas – šventas ir teisingas ir geras. 13 Vadinasi, § „geras dalykas“ – T. „kas gera“.geras dalykas pasidarė man mirtimi?! Anaiptol! Ne! Priešingai, nuodėmė, kad ji pasirodytų esanti nuodėmė, per * „gerą dalyką“ – T. „kas gera“.gerą dalyką sukėlė man mirtį, kad nuodėmė per įstatymą pasidarytų matoma kaip apsčiai nuodėminga. 14 Nes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, bet aš esu kūniškas – „mane pardavė nuodėmės valdžion“ – Gr. sandara leidžia išversti ir „parduotas nuodėmės valdžion“. Žr. Ro 5:12.mane pardavė „nuodėmės valdžion“ – T. „po nuodėme“. Gr. žodis, kuris išverstas „nuodėmės“, yra sujungtas su artikeliu, todėl galima išversti „tos nuodėmės“ arba „to nuodėmingumo“.nuodėmės valdžion. 15 Nes nesuprantu, ką darau, nes ko aš noriu, to nedarau, bet ko nekenčiu, tai darau. 16 Bet jei darau tai, ko nenoriu, aš pritariu Įstatymui, kad jis geras. 17 Taigi dabar jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. 18 Nes žinau, kad manyje (tai yra mano kūniškajame aš) negyvena nieko gero; nes § „norėti yra man po ranka“ – T. y. sugebu norėti daryti gera; plg. Ro 7:21, kurioje parašyta, kad bloga yra po ranka.norėti yra man po ranka, bet nerandu kaip gera daryti. 19 Nes nedarau gera, ko noriu, bet bloga, ko nenoriu, tą darau. 20 Bet jei darau tai, ko nenoriu, tai nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. 21 Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai noriu daryti gera, bloga yra * „man po ranka“ – Arba „šalia manęs“.man po ranka. 22 Juk pagal vidinį žmogų Dievo įstatymu gėriuosi, 23 bet savo nariuose įžiūriu kitokį įstatymą, kariaujantį prieš mano proto įstatymą ir paimantį mane į nelaisvę nuodėmės įstatymui, kuris yra mano nariuose. 24 Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šitos mirties kūno? 25 (Dėkoju Dievui už išgelbėjimą per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį!) „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.Išvada tokia: aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, bet kūniškuoju aš – nuodėmės įstatymui.

*7:2 „ištekėjusi“ – Arba „vyrui sutuoktiniui pavaldi“; gr. ὕπανδρος, tik čia NT; t. „po vyru esanti“, t. y. vyrui pavaldi, vyro žinioje arba vyro valdžioje; prielinksnis ὑπό = „po“; dažnai Paulius rašo, kad žmonės yra „po nuodėme“, t. y. nuodėmės valdžioje (Ro 3:9; Ro 7:14; Ga 3:12), „po įstatymu“, t. y. įstatymo valdžioje (Ro 3:19; Ro 6:14-15; I Kor 9:20-21; Ga 3:23; Ga 4:4-5,21; Ga 5:18), „po malone“, t. y. malonės valdžioje (Ro 6:14-15).

7:2 „susaistyta“ – T. „surišta “.

7:2 „vyru tol, kol jis gyvena“ – T. „gyvuojančiu vyru“.

§7:2 „atleista nuo savo vyro įstatymo“ t. y. „nuo įstatymo, siejusio ją su vyru“; žodžių sandara ta pati 6-oje eilutėje: „atleisti nuo mirusiojo įstatymo“.

*7:3 „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.

7:3 „susituoktų su kitu vyru“ t. „pasidarytų kito vyro moterimi“.

7:3 „to“ – Gr. žymimasis artikelis, kuris čia veika kaip parodomasis įvardis.

§7:3 „susituokusi su kitu vyru“ – T. „pasidariusi žmona kitam vyrui“, „pasidariusi kito vyro moterimi“.

*7:4 „susituoktumėte su kitu“ t. „pasidarytumėte sutuoktiniu kitam“.

7:5 „kūniškoje padėtyje“ – Arba „kūne“, jei turima omenyje ne kaulų, kraujo ir audinių, bet žmogų, prie kurio fiziniai reiškiniai turi priėjimo, bet Dievo Dvasia nuo to žmogaus yra atskirtas. Gr. „sarks“, ≈ „kūne“ (su prielinksniu, kuris rodo į aplinkybę, pvz., į vietą, sritį, veikimo erdvę), t. y. žmogaus esybės padėtis, kurioje žmogaus asmenybę valdo tai, kas pajuntama per fizinį kūną arba kas patrauklu žmogui, neturinčiam tiesioginio dvipusio ryšio su Dievo Dvasia; kontekstas įrodo, kad tai neatgimusio žmogaus padėtis; tai yra padėtis, ne būklė, statusas, ne būsena.

7:5 „nuodėmių potraukiai“ – Arba „nuodėmingi potraukiai“, „nuodėmingos aistros“.

§7:5 „neštų vaisių mirčiai“ – t. y. sukeltų aplinkybę (nuteisimą dėl įstatymo nesilaikymo), kurios pasekmė – mirtis.

*7:6 „atleisti“ – gr. žodis vartojamas šiose Romiečiams laiško eilutėse: 3:30, 31; 4:14; 6:6; 7:2, 6.

7:6 „mirusiojo įstatymo“ – žr. Ro 7:2, kur gr. t. „vyro įstatymo“; turbūt turima omeny, kad mūsų senasis aš yra tas „mirusysis“, o jo įstatymas – tai dėsnis, kad kol jis gyvas buvome susieti su juo, kaip pavaizduota 2-oje eilutėje.

7:6 „laikomi be laisvės“ – Arba „kalinami“, „varžomi“.

§7:6 „rašytinio teksto“ – Arba „raidės“.

*7:7 „Negeisk“ – Iš 20:17, Įst 5:21.

7:8 „nuodėmė buvo mirusi“ – Paulius paaiškina savo istoriją 9-oje eilutėje. Buvo laikas, kai jis galvojo, kad jis gyvas ir kad jo atžvilgiu nuodėmė mirusi (kad jis visiškai teisus). Bet kai suvokė įstatymą, pasak jo: „nuodėmė atgijo, ir aš numiriau“. Paulius netvirtina, kad nuodėmė kažkada buvo faktiškai neveikli ir tada nesukėlė mirties (plg. Ro 5:14), bet kad jis nesuprato nuodėmės galios tol, kol Dievo įstatymas neapšvietė jo širdies ir sąžinės.

7:9 „buvau gyvas“ – T. y. laikau save nenusipelnęs mirties bausmes, nes negalvojau, kad ką blogo buvau padaręs.

§7:9 „atgijo“ – T. y. pasidarė veikli, aktyvi.

*7:9 „numiriau“ – T. y. supratau, kad buvau užsitraukęs mirties bausmę už nuodėmes, kurias uždraudžia Įstatymas.

7:10 „paaiškėjo“ – Arba „pasirodė“; gr. „buvo rastas“.

7:11 „mane nužudė“ – T. y. skatino mane daryti tai, kas užtraukė man mirties bausmę.

§7:13 „geras dalykas“ – T. „kas gera“.

*7:13 „gerą dalyką“ – T. „kas gera“.

7:14 „mane pardavė nuodėmės valdžion“ – Gr. sandara leidžia išversti ir „parduotas nuodėmės valdžion“. Žr. Ro 5:12.

7:14 „nuodėmės valdžion“ – T. „po nuodėme“. Gr. žodis, kuris išverstas „nuodėmės“, yra sujungtas su artikeliu, todėl galima išversti „tos nuodėmės“ arba „to nuodėmingumo“.

§7:18 „norėti yra man po ranka“ – T. y. sugebu norėti daryti gera; plg. Ro 7:21, kurioje parašyta, kad bloga yra po ranka.

*7:21 „man po ranka“ – Arba „šalia manęs“.

7:25 „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.