Pradžios.
24.
Ir Abraomas buvo pasenęs, sulaukęs senyvo amžiaus, ir VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą visapusiškai. 
Ir Abraomas tarė savo tarnui, savo namų ūkio vyriausiajam, kuris valdė visa, kas jam priklausė: „Na, dėk savo ranką po mano šlaunimi, 
ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu, 
bet nuvyksi į mano kraštą ir pas mano giminę ir paimsi žmoną mano sūnui Izaokui.“