Psalmynas.
3.
Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo veido. O VIEŠPATIE, kaip padaugėjo mano priešų! Daug tų, kurie sukyla prieš mane! 
Daug tų, kurie sako apie mano sielą: „Jam iš Dievo nėra išgelbėjimo!“ Sela. 
Bet Tu, VIEŠPATIE, esi skydas aplink mane, mano šlovė ir tas, kuris pakelia mano galvą. 
Savo balsu ne kartą šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis nuo savo šventojo kalno išklausė mane. Sela. 
Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane palaikė. 
Nebijau dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sustoję prieš mane iš visų pusių. 
Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai. 
VIEŠPAČIUI priklauso išgelbėjimas! Tavo tautai tebūna tavo palaiminimas! Sela.