Psalmynas.
10.
Kodėl tu, o VIEŠPATIE, stovi toli, kodėl slepiesi sielvarto laikais? 
Puikuodamiesi nedorėliai persekioja prispaustuosius; teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles! 
Nedorėlis gi giriasi savo širdies troškimu bei laimina gobšuolį ir niekina VIEŠPATĮ. 
Nedorėlis savo išdidžiu veidu atsisako ieškoti Dievo; nėra Dievo visose jo mintyse. 
Jo keliai visuomet sukelia sielvartą; tavo teismai yra aukšti, toli nuo jo akių; o visi jo priešai – jis prunkščia į juos. 
Jis taria savo širdyje: „Aš nesvyruosiu, nes aš nepatirsiu nelaimės niekada“. 
Jo burna pilna keiksmo, melo ir sukčiavimo, po jo liežuviu – nedorybė ir neteisybė. 
Jis sėdi tykodamas kaimuose; slaptavietėse jis nužudo nekaltąjį. ע Ajin Jo akys stebi iš pasalų nelaimėlį. 
Jis tyko slaptavietėse kaip liūtas savo tankmėje. Jis tyko pagrobti prispaustąjį, čiumpa prispaustąjį, įtraukdamas jį į savo tinklą. 
Ir jis pritūpia, puola pagūžom, kad nelaimėliai nukristų jo stipriomis priemonėmis. 
Jis taria savo širdyje: „Dievas pamiršo, jis paslepia savo veidą, jis niekada nepamatys.“ 
Kelkis, o VIEŠPATIE! O Dieve, pakelk savo ranką, nepamiršk prispaustojo! 
Kodėl nedorėlis niekina Dievą? Jis taria savo širdyje: „Tu nepareikalausi atsiskaityti.“ 
Tu pamatei! Nes tu pastebi nedorybę ir skaudinimą, kad atlygintum savo ranka. Nelaimėlis save patiki tau; našlaičio padėjėjas esi tu. 
Sulaužyk nedoro ir blogo žmogaus ranką, pareikalauk atsiskaityti už jo nedorybę, kol nieko neberasi. 
VIEŠPATS yra Karalius per amžių amžius. Pagonys yra pražuvę iš jo žemės. 
Prispaustųjų troškimą tu, VIEŠPATIE, esi išklausęs; jų širdį paruoši tu, atkreipsi savo ausį 
našlaičio ir prislėgtojo bylą apginti, kad joks žemės mirtingasis daugiau nebegąsdintų.