Psalmynas.
12.
Vyriausiajam muzikui. Pagal šeminitą. Dovydo psalmė. Išgelbėk, o VIEŠPATIE, nes nebėra dievotojo, nes ištikimieji pradingsta tarp žmonių palikuonių. 
Jie kiekvienas su savo kaimynu kalba netiesą, jie kalba pataikaujančiomis lūpomis ir dvilype širdimi. 
VIEŠPATS pribaigs pataikaujančias lūpas, didžiakalbį liežuvį – 
tuos, kurie yra pasakę: „Mes turime stiprų liežuvį; mūsų lūpos yra mūsų pačių. Kas gali mums viešpatauti?“ 
„Dėl smurto prieš prispaustuosius, dėl vargšų dejavimo aš pakilsiu dabar, – sako VIEŠPATS. – Aš suteiksiu saugumą nuo to, kuris į jį prunkščia“. 
VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip molio lydykloje grynintas sidabras, septynis kartus nuskaistintas. 
Tu juos saugosi, o VIEŠPATIE, tu kiekvieną iš jų išlaikysi nuo šitos kartos per amžius. 
Nedorėliai vaikščioja visur aplinkui, kai niekšiški žmonės yra išaukštinti.