Patarlių.
19.
Paties žmogaus kvailumas iškreipia jo kelią ir jo širdis niršta ant VIEŠPATIES. 
Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, neišsigelbės. 
Kas įgyja sveiko mąstymo, tas myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tas ras gera. 
Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, pražus. 
Žmogaus nuovokumas daro jį lėtą pykti, ir jam šlovė – atleisti nusižengimą. 
Namai ir turtas – paveldas iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo VIEŠPATIES. 
Drausmink sūnų, nes yra vilties, ir dėl jam gręsiančios žūties, nuo drausminimo nesusilaikyk. 
Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet VIEŠPATIES nutarimas bus įvykdytas. 
VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą, ir kas bijo VIEŠPATIES liks patenkintas; blogis jo neaplankys. 
Kas užpuola tėvą, kas išveja motiną, tai sūnus, kuris daro gėdą ir užtraukia negarbę. 
Mano sūnau, liaukis klausyti pataisančio ugdymo, ir po to nuklysti nuo pažinimo žodžių.