Izaijo.
49.
„O dabar, – sako VIEŠPATS, kuris nuo įsčių mane supavidalino būti jo Tarnu ir sugrąžinti Jokūbą jam, – nors Izraelis dar nesurinktas pas jį, būsiu šlovingas VIEŠPATIES akyse ir mano Dievas bus mano stiprybė – 
Ar gali moteris pamiršti savo žindomą vaiką, kad nepasigailėtų savo įsčių sūnaus? Net tokios gal ir pamirš, tačiau tavęs nepamiršiu aš.