Luko.
10.
Po šių dalykų Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į kiekvieną miestą ir vietą, kur jis pats ketino eiti. 
Todėl jis tarė jiems: „Pjūtis iš tiesų didelė, bet darbininkų maža; todėl melskite pjūties Viešpatį, kad jis išsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 
Bet jums sakau, kad tą dieną Sodomai bus pakenčiamiau negu tam miestui. 
Ir septyniasdešimt su džiaugsmu sugrįžo, sakydami: „Viešpatie, kai jiems įsakome tavo vardu, mums elgiasi pavaldžiai net velniai!“ 
Tačiau nesidžiaukite tuo, kad dvasios elgiasi pavaldžiai jums. Bet verčiau džiaukitės, kad jūsų vardai yra įrašyti danguje.“ 
O jis atsakydamas tarė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visomis savo jėgomis, ir visu savo protu, o savo artimą kaip save patį.“ 
Bet jis, norėdamas save išteisinti, tarė Jėzui: „O kas yra mano artimas?“ 
Tačiau Jėzus atsakydamas jai tarė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, 
bet tereikia vieno dalyko, ir Marija išsirinko tą gerą dalį, kuri nebus iš jos atimta.“