I Timotiejui.
2.
Taigi raginu visų pirma išsakyti maldavimų, maldų, užtarimų ir dėkojimų už visus žmones, 
už karalius ir visus, esančius valdžioje, kad gyventume taikų ir ramų gyvenimą visokeriopame dievotume ir doringame rimtume, 
nes tai gera, be to priimtina akyse mūsų Išgelbėtojo, Dievo, 
kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į aiškų tiesos pažinimą. 
Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, 
kuris atidavė save, kitų vietą užimančią išpirką už visus, savalaikį liudijimą. 
Tam aš esu paskirtas šaukliu ir apaštalu – sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – kitataučių mokytoju tikėjime ir tiesoje. 
Taigi pareiškiu valią, kad kiekvienoje vietoje vyrai melstųsi, keldami šventas rankas, be rūstybės ir nesutarimo. 
Panašiu būdu, kad ir moterys droviai ir santūriai puoštųsi padoria apranga, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiais drabužiais, 
bet tuo, kas dera moterims, išpažįstančioms dievotumą – gerais darbais. 
Moteris tesimoko tyliai, su visišku pavaldumu. 
Ir neleidžiu, kad moteris mokytojautų nei kad viršininkautų vyriškiui, bet kad laikytųsi tyliai, 
nes pirmas buvo supavidalintas Adomas, paskui – Ieva. 
Ir Adomas nebuvo apgautas, bet moteris apgauta nusižengė. 
Tačiau ji bus išgelbėta per tam tikrą gimdymą, jeigu jos su santūrumu pasiliks tikėjime ir meilėje ir šventume.